Trakai - senoji Lietuvos sostinė, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto rezidencija. Trakų istorinė dalis yra pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės, Lukos (Bernardinų) ir Totoriškių ežerų. Manoma, kad Trakų pusiasalio ir Galvės ežero salos pilis XIV a. II pusėje pradėjo statyti kunigaikštis Kęstutis, o užbaigė jo sūnus Vytautas Didysis XV a. pradžioje.

Vytautas rūpinosi Trakų miesto statyba, pakvietė čia amatininkus, pirklius. Trakuose Vytautas įkurdino totorius bei karaimus, 1409 m. pastatė mūrinę katalikų bažnyčią, prie jos įsteigė parapijinę mokyklą. 1430 m. rugsėjo pradžioje į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose buvo atvykę daug garbingų svečių. Deja, dėl lenkų bajorų kaltės taip ir neužsidėjęs karaliaus karūnos, Vytautas 1430 m. spalio 27 d. mirė. Tuo metu jam buvo apie apie 80 metų.

XV - XVI a. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. XVII a. pradž. Bažnyčia buvo suremontuota, įdėtos marmuro grindys. 1717 m. ji buvo perstatyta, įgavo baroko bruožų. XIX a. bažnyčia ne kartą buvo remontuojama. 1926 m. ją suremontavo klebonas Klemensas Maliukevičius.

Trakuose buvo įsikūrę vienuoliai bernardinai bei dominikonai. 1688 m. daug lėšų dominikonų bažnyčiai ir vienuolynui statyti paskyrė Lietuvos kancleris M. Oginskis. Deja, caro valdžia vienuolynus uždarė: 1845 m. - benediktinų, 1864 m. - dominikonų.

Trakai garsūs bažnyčioje esančiu Dievo Motinos su kūdikiu paveikslu, kuris tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Pagal legendą, šį paveikslą Lietuvos valdovui Vytautui krikšto proga padovanojo Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas (1391 - 1425). Vytautas paveikslą dovanojo 1409 m. pastatytai Trakų bažnyčiai.

Neužilgo paveikslas ėmė garsėti srebuklais, todėl laikomas pirmuoju stebuklingu paveikslu Lietuvoje. Praslinkus vos 40 metų paveikslas jau buvo apkabinėtas votais - gautų malonių įrodymais. Kai 1603 m. Lietuvoje ėmė siausti maras, o paskui dėl liučių grėsė ir badas jėzuitai 1604 m. surengė iškilmingą atgailos procesiją iš Vilniaus į Trakus prašyti Dievo Motinos pagalbos. Po to greitai lietūs liovėsi, maras baigėsi, todėl procesija iš Vilniaus į Trakus buvo rengiama kasmet.

Poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 - 1640), rašęs lotynų kalba, procesijoms į Trakus paskyrė 4 odes. Jos buvo išspausdintos 1624 m. Antverpene. Trakų klebonas Simonas Mankevičius 1645 m. paskelbė spaudoje 23 stebuklingas malones, patirtas užtarus Trakų Dievo Motinai.

1655 m. Maskvos kariuomenė užėmė Vilnių, Kauną ir Gardiną. Miestai bivo apiplėšiami ir naikinami. Caro kariuomenė neaplenkė ir Trakų: bažnyčia buvo sudeginta, tačiau stebuklingas Marijos paveikslas buvo paslėptas ir nepateko į rusų rankas. 1661 - 1667 m. paveikslas buvo laikomas Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčioje. Su juo į kitas Vilniaus bažnyčias vyko iškilmingos procesijos, kurių metu buvo prašoma Lietuvai Marijos užtarimo ir pagalbos. 1667 m. rugsėjo 8 d. paveikslas sugrąžintas į Trakus.

1702 m. švedams įsiveržus į Lietuvą Trakų Dievo Motinos paveikslą savo rūmuose laikinai paslėpė Vilniaus kapitulos kanauninkas Eustachijus Katavičius. Garsui apie patiriamas malones plintant, Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis (1686 - 1722) kreipėsi į šv. Sostą, prašydamas leisti paveikslą vainikuoti Vatikano kapitulos vainiku. Leidimas buvo gautas ir 1718 m. rugsėjo pradžioje paveikslas iškilmingai vainikuotas aukso vainiku. Tai buvo pirmas karūnuotas paveikslas Lietuvoje ir antras Lietuvos - Lenkijos valstybėje (1717 m. karūnuotas Čenstochovos Dievo Motinos paveikslas).

Trakų Dievo Motinos paveikslas pritraukdavo daug piligrimų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Gudijos, Ukrainos ir kt. Tik vėliau, pagarsėjus Aušros Vartų Marijos paveikslui, Trakai buvo šiek tiek primiršti.

Trakų paveikslo kopija yra Latvijos žymiausioje Marijos šventovėje - Aglonoje. Per Žolinę Aglona tampa svarbiausiu katalikiškos piligrimystės centru Latvijoje. 1995 - 1996 m. Trakų Dievo Motinos paveikslas Vilniuje buvo restauruotas.