Pivašiūnai, įsikūrę apie 25 km. į šiaurės rytus nuo Alytaus, nuo seno garsėja gražia bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu.

1639 m. Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m.čia pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuri stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Po gaisro 1766 m. benediktinai pastatė naują bažnyčią, kuri vėlgi sudegė 1825 m. Tais pačiais metais benediktino Celestino Sarako rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė bažnyčia su mūrinėmis kolonomis. Ši bažnyčia, turinti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą, klasicistinė, lotyniško kryžiaus plano. Šiame šimtmetyje klebonų iniciatyva kelis kart ji buvo atnaujinta.

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, nuostabiai išlikęs nepaliestas per visus bažnyčią naikinusius gaisrus. Nėra tiksliai žinomi paveikslo sukūrimo metai, autorius ir kilimo vieta. Nežinomas ir jo istorinis kelias į Pivašiūnus.

Paveikslas papuoštas meniškais sidabriniais vainikais ir aptaisu. Paveikslo madona dešine ranka globia kūdikėlį Jėzų, kaire laiko skeptrą. Kūdikėlis Jėzus kairėj rankoj laiko Žemės rutulį, o dešine laimina. Ant galvų karūnos, apjuostos spinduliuojančiomis aureolėmis, aplink jas dvylikos žvaigždučių vainikas.

Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas nuo seno garsėja savo stebuklinga galia. Tai liudija žmonių pasakojimai, už patirtas malones pakabinti prie paveikslo votai. 1988 m. rugpjūčio 14 d., kardinolas V. Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Daugiausia piligrimai į Pivašiūnus vyksta per Žolinės atlaidus.