Lietuvos piligrimų bendrija Choose english language English Scegli la lingua italiano Italiano Pasirinkite lietuvių kalbą Lietuvių
Forumas | Nuorodos | Kontaktai
 
--ŠIAULIŲ VYSKUPIJA--

Apklausos

Rezultatai | Buvusios apklausos

Parama

Skirkite 2 proc. pajamų mokesčio Lietuvos piligrimų bendrijai ir piligrimams

Projektai

Facebook






Kryžių kalnas

Lietuvoje yra visame pasaulyje unikali piligrimystės vieta – Kryžių kalnas. Lietuvoje nuo seno pakelėse, prie sodybų stovėdavo dievdirbių sukurti kryžiai, koplytstulpiai. Eidami pro šalį žmonės juos pagerbdavo sustodami, pasimelsdami. Tokia nepaprasta pagarba kryžiui turbūt ir sukūrė unikalų tautos dvasingumo paminklą - Kryžių kalną.

Kryžių kalnas – unikali piligrimystės vieta

Kryžių kalnas yra netoli Šiaulių miesto prie Kulpės upės, 2 km. nuo kelio Šiauliai – Ryga. Tai vienas iš 600 Lietuvos piliakalnių, iškilęs tarp Jurgaičių ir Domantų kaimų, todėl dažnai vadinamas tų kaimų vardais. Be to Kryžių kalnas vadintas ir Pilies, Maldavimų kalnu, Šventkalniu. Apie jį žinoma daugybė padavimų ir legendų.

Kryžių kalnas – tipiškas balno formos piliakalnis, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas XIV a. Livonijos kronikose rašoma, kad Saulės žemėje stovėjusi Kulos (Kulių; pavadinimas kilęs nuo Kulpės upės) pilis 1348 m. buvo sudeginta Livonijos ordino kariuomenės.

Nėra tiksliai žinoma, kada čia buvo pastatytas pirmasis kryžius. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Jurgaičių piliakalnis buvo senosios lietuvių tikybos kulto šventąja vieta (alkakalnis), o lietuviams apsikrikštijus, senosios tradicijos buvo keičiamos krikščioniškomis, taip pat ir kryžių statymu. Istorikas L. Kšyvickis teigė, kad gausiau kryžius čia imta statyti po caro valdžios nuslopintų 1831 ir 1863 m. sukilimų, taip nelaimingųjų sukilėlių giminės dažnai nežinodami savo artimųjų palaidojimo vietų įamžindavo jų atminimą. 1900 m. L. Kšyvickis piliakalnyje suskaičiavo 130 kryžių, 1902 m. jų buvę jau 155. 1914 m. laikraštyje “Viltis” rašyta, kad Kryžių kalne yra apie 200 didelių kryžių. 1940 m. jau buvo apie 400 didelių kryžių.

Kiekvienų metų kurį nors liepos mėnesio sekmadienį ant kalno būdavo laikomos pamaldos, į kurias suvažiuodavo nemažai žmonių. Maldininkai rinkdavosi ir Joninių išvakarėse. Netoli kalno sruvenantis šaltinis buvo laikomas šventu, tikintieji prausdavosi juo vandeniu, ligoniai ar jų artimieji nešdavosi jo namo. 1919 m. Nepriklausomybės kovose prie Kryžių kalno vyko mūšis su bermontininkais; juos lietuviai privertė pasitraukti.

Sovietmečiu Kryžių kalną buvo norima sunaikinti, čia atvykę maldininkai buvo persekiojami. 1961 m. buvo sunaikinti 5000 kryžių: mediniai – sudeginti, metaliniai – išvežti perlydymui. Naikinimo operacijoje veikė kariuomenė, KGB. Kalnas paliktas be kryžių, užverstas šaltinėlis.

Piligrimai keliauja į Kryžių kalną (2004 m. balandžio mėn.)

Žmonių tikėjimo neįmanoma užslopinti jėga, todėl nors kalnas ir buvo saugomas, sekami jį lankantys, perkasinėjami į jį vedantys keliai, panaikinta prie plento buvusi autobusų stotelė naktimis iškildavo nauji kryžiai - tikėjimo pergalės, maldavimų ir padėkos Dievui ženklai. Piliakalnis tapo savotišku pasipriešinimo prievartai, pažeminimui, tautos genocidui simboliu.

1973 – 1975 m. vėl vyko kryžių naikinimo akcijos. 1973 m. sunaikinta apie 400, 1974 m. – apie 350, 1975 m. – vėl apie 400 kryžių. 1977 m. buvo sumanyta užtvenkti Kulpės upę taip, kad Kryžių kalnas atsidurtų tarp kanalizacijos vandenų. Darbai jau buvo pradėti, Kulpės upe jau tekėjo užteršti vandenys, bet 1980 m. to projekto atsisakyta. Tačiau nuo to laiko Kulpės upė liko labai užteršta.

Visi šiuo metu Kryžių kalne esantys kryžiai pastatyti po 1975 metų. Tautos Atgimimo metais čia kryžius statė ne tik parapijos, organizacijos, pavieniai žmonės iš visos Lietuvos, bet ir užsienio lietuviai, kitų šalių tikintieji. 1990 m. birželio 3 – 14 d. į Kryžių kalną buvo organizuotai nešami kryžiai iš įvairių Lietuvos miestų. Tai buvo Nepriklausomybės ir Vilties žygis.

1990 m. bandyta kryžius suskaičiuoti. Tuo metu stovėjo 14500 kryžių, iš jų iki 1 m. aukščio – 6648, nuo 1 iki 2 m. – 6497, nuo 3 iki 4 m. – 1112, virš 4 m. – 130. Be to suskaičiuota virš 40000 pakabintų ar padėtų mažų kryželių.

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne lankėsi ir čia pastatytoje medžio konstrukcijų koplyčioje šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Popiežiui Kryžių kalnas paliko gilų įspūdį ir jis iškėlė idėją prie jo pastatyti vienuolyną. 1995 m. tai padaryti pasiūlyta pranciškonams, 1997 m. prasidėjo vienuolyno statybos darbai.

Kryžių kalne pastatyti ir palikti kryžiai, kiti religiniai ženklai (koplytstulpiai, paveikslai, statulėlės) yra votyviniai (jais prašoma sveikatos, blaivystės, laimingų vedybų, kitų Viešpaties malonių, dėkojama už jau patirtas malones - pasveikimą, išsigelbėjimą), memorialiniai - atmintiniai (žuvusiems, tremtiniams, nuteistiesiems, prapuolusiems; skirti svarbiems krašto ir asmeninio gyvenimo įvykiams atminti ir įamžinti).

©Lietuvos piligrimų bendrija, 2004 - 2017 | Darius Liutikas, +370 614 94092