Pažaislio vienuolynas yra Kauno miesto pakraštyje prie Kauno marių. Tai vienas iš gražiausių barokinio meno paminklų Lietuvoje.

Pažaislio vienuolyną įsteigė LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621 - 1684). Mokydamasis Perudžos universitete Italijoje, K. Z. Pacas ne kartą aplankė netoli miesto esantį Montis Coronae kamaldulių eremą. Griežtas atsiskyrėlių gyvenimas jam padarė gilų įspūdį, ir jis pasiryžo šio ordino vienuolius įkurdinti savo tėvynėje. Gavęs popiežiaus Aleksandro VII ir kamaldulių ordino vyresnybės leidimą steigti vienuolyną, K. Pacas 1664 m. pasirašė Pažaislio vienuolyno fundacijos aktą.

1667 m. iškilmingai padėtas kertinis akmuo būsimai vienuolyno bažnyčiai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia buvo baigta ir pašventinta 1674 m., tačiau galutinai vienuolynas ir bažnyčia užbaigti tik po 50 metų.

Pažaislio vienuolyne dirbo garsūs menininkai pakviesti iš Italijos: architektai D. B. Fredianis, broliai Karlo ir Pietro Putiniai, tapytojai Mykolas Arkangelas Palonis, Džiuzepė Rosis; skulptoriai Džiovanis Merlis, vokietis Mykolas Volšeidas.

Pasakojama, kad Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyba K. Z. Pacui kainavusi 8 mln. auksinų arba aštuonias statines aukso. 1648 m. jam mirus toliau statyba rūpinosi Kazimieras Pacas. 1712 m. bažnyčią iškilmingai konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis, kuris manoma taip pat prisidėjęs prie jos užbaigimo.

Pirmuoju vienuolyno prioru paskirtas lietuvis tėvas Jeronimas (Zigmantas Krasauskas). Vienuolyne atskirose nameliuose turėjo gyventi 12 kamaldulių. Tačiau dėl kamaldulių regulos griežtumo vienuolynas neturėjo pasisekimo ir nepateisino atlikto milžiniško darbo ir įdėtų lėšų.

Po 1755 m. gaisro rekonstruotas kupolas, bažnyčios bokštai. 1812 m. vienuolyną apiplėšė iš Rusijos besitraukiantys Napoleono armijos kariai. 1832 m., nuslopinus 1831 m. sukilimą, caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas uždarytas, turtas konfiskuotas. Perduotas stačiatikiams vienuolynas buvo perdirbtas, iš bažnyčios padaryta cerkvė, sunaikinti septyni altoriai, užteptos brangios freskos, nuimti meniški papuošalai. Į Polocką buvo išvežtos vertingos knygos.

Prasidėjus I pasauliniam karui bėgdami į Rusiją stačiatikiai išsivežė archyvą, didžiają dalį meno vertybių. Karo metu vokiečiai vienuolyne įrengė karo ligoninę, o traukdamiesi iš Lietuvos išsivežė viską ką dar buvo galima paimti.

1920 m. vienuolynas buvo atiduotas šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms. Seserų rūpesčiu vienuolynas ir bažnyčia buvo šiek tiek paremontuoti. Tarybiniais metais Pažaislyje būta Respublikinio centrinio archyvo, senelių namų, psichoneurologinės ligoninės, turistinės bazės. 1967 - 1991 m. Pažaislis priklausė Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejui, ansamblis pradėtas restauruoti. 1992 m. į Pažaislį sugrįžo vienuolės kazimierietės.

Nuo seno Pažaislio vienuolynas garsėjo Marijos su Kūdikiu paveikslu, dar vadinamu “Kamaldulių Dievo Motina”. Šį paveikslą popiežius Aleksandras VII padovanojo vienuolyno steigėjui K. Z. Pacui kaip paliminimo ženklą. Paveikslas buvo ypač gerbiamas viso krašto tikinčiųjų. Kasmet liepos 2 d. per Marijos Apsilankymo šventę čia suplaukdavo didžiulės žmonių minios. Po II pasaulinio karo 1947 m. paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką, kur yra iki šiol.

Pažaislio vienuolynas - simetriškas gražiai išpuoštas ansamblis, jo pastatuose yra išlikę apie 140 įvairaus didumo freskų, kurios sudaro atskirus ciklus. Dėmesio verti ir išlikę paveikslai, įvairūs papuoišimai. Šiandien Pažaislio Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolynas yra ir Lietuvos rekolekcijų centras.