Linkuva, esanti Pakruojo rajone, priklauso Šiaulių vyskupijai. Linkuvos vardas (tarmiškai Linkava) minimas jau XIV a. pab. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 metus čia pastatė dvarininkė Kotryna Mykolienė iš Žeimių. Kai 1503 m. Kotryna užrašė bažnyčiai žemes ir dvarą, Žemaičių vyskupas Martynas III Linkuvą padarė parapija, paskyrė kleboną. Dvarininkei mirus, Linkuva atiteko kalvinams Bialozarams. Pastarieji nusavino bažnyčios žemes, jos turtą, sudegusios medinės bažnyčios šventoriuje 1593 m. pastatė mūrinę. Vyskupas M. Giedraitis pradėjo derybas su kalvinais dėl neteisėtai jų įsigytų žemių susigrąžinimo. Byla atsidūrė teisme ir 1606 m.gegužės 5 d. Upytės teismas Linkuvos bažnyčią ir žemes priteisė katalikams. 1634 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pakvietė į Linkuvą vienuolius karmelitus ir atidavė jiems bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės.

Karmelitai 1681 m. pertvarkė bažnyčią; pastatyti 2 bokštai, įrengti 7 altoriai. 1745 m. atstatytą bažnyčią konsekravo vysk. A. Tiškevičius. 1754 - 1773 m. šalia bažnyčios karmelitai pasistatė mūrinį vienuolyną. Tačiau po 1831 m. sukilimo caro valdžia vienuolyną uždarė, vienuoliai išsikėlė. Bažnyčia pavesta pasauliečiams kunigams. 1841 m. Linkuvoje gyveno 3 kunigai ir virš 6000 parapijiečių. Per 1847 m. miestelio gaisrą nukentėjo parapijos pastatai, kuriuos atstatė klebonas Pranciškus Jasenskis. Linkuvoje 1886 - 1891 m. vikaravo, 1914 - 1937 m. klebonavo Liudvikas Šiaučiūnas. Jis platino lietuvišką draudžiamą spaudą, mokė parapijiečius skaityti, įsteigė Linkuvoje mokyklą, 1918 m. - “Saulės” gimnaziją. Vykstant Nepriklausomybės kovoms organizavo partizanus, rėmė įvairių organizacijų kultūrinę veiklą. 1927 - 1934 m. jo rūpesčiu suremontuota bažnyčia. L. Šiaučiūnas mirė 1939 m., palaidotas šventoriuje. Iš Linkuvos yra kilęs Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Nuo seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais (trukdavo liepos 16 - 23 d. , dabar vyksta 3 dienas). Bažnyčioje yra tikinčiųjų garbinamas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Marija, laikanti ant rankų kūdikį, priklauso tam pačiam atvaizdų tipui, kaip ir Šiluvos bažnyčios Dievo Motina. Paveikslo foną dengia raudonas aksomas, sidabrinis aptaisas, išmargintas gėlių motyvais. Atidengta tik veidai, delnai ir Jėzaus kojytės. Šiokiadieniais paveikslas uždengiamas kitu Marijos su kūdikiu paveikslu, kurį nutapė vienuolė T. Kriaučiūnaitė.

Bažnyčioje yra 5 altoriai. Reikšminga jos interjero detalė - didžiuliai vargonai, statyti XVIII a., o restauruoti XIX a. pabaigoje. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, kaip ir dauguma Lietuvos bažnyčių, yra Respublikinės reikšmės architektūros paminklas.