Kaunas, išsidėstęs Nemuno ir Neries santakoje, yra antras pagal dydį ir reikšmę mūsų krašto miestas. Pirmą kartą Kauno miesto vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1361 m. Ši data laikoma miesto įkūrimo metais.

Kauno parapijinė bažnyčia minima 1413 m. Manoma, kad ji buvo pastatyta maždaug 1408 - 1413 m., o jos fundatorius buvo Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas. 1503 m. Aleksandro pasirašytame dokumente sakoma, kad šią Kauno parapijos bažnyčią pastatė didieji Lietuvos kunigaikščiai tik įvedus krikščionybę. Tačiau tuometinė bažnyčia dar nebuvo panaši į šiandieninę.

Bažnyčia dažnai buvo naikinama karų ir gaisrų, ilgą laiką stovėjo neužbaigta. Iki 1650 m. buvo baigti pagrindiniai darbai, tačiau 1655 m. rusams užėmus Kauną, bažnyčia labai nukentėjo ir apgriuvo. Vėl atstatyta 1671 m. bažnyčia buvo konsekruota. Bažnyčia degė ir per didįjį Kauno miesto gaisrą 1732 m., ir per gaisrą 1800 m. Po šio gaisro atstatyta bažnyčia išsilaikė beveik nepakitusi iki mūsų dienų.

1808 - 1864 m. bažnyčia priklausė vienuoliams augustinams. 1864 m. carinės valdžios įsakymu iš Varnių į Kauną perleltas Žemaičių vyskupijos centras. Oficialiai tik 1895 m. popiežius Leonas XIII Kauno parapijinei bažnyčiai suteikė Katedros titulą.

1920 - 1939 m. Kaunas - laikinoji Lietuvos sostinė, nes Vilnius buvo okupuotas Lenkijos. 1921 m. švenčiant Žemaičių vyskupijos patvirtinimo 500 metų sukaktį, Kauno katedrai suteiktas Bazilikos titulas, 1926 m. įsteigus Lietuvos Bažnytinę provinciją, Bazilika tapo Arkikatedra, su Arkivyskupo - Metropolito sostu. 1937 - 1939 m. ir 1970 - 1976 m. arkikatedroje buvo atliekami restauravimo darbai.

Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra viena iš didžiausių bažnyčių Lietuvoje. Jos ilgis 84 m., plotis 34 m., aukštis 28 m. Kauno arkikatedroje yra du tikinčiųjų ypač gerbiami paveikslai: “Marija Sopulingoji” bei “Kamaldulių Dievo Motina”. Pastarasis į Kauno baziliką ir Pažaislio vienuolyno buvo perkeltas 1947 m.

Katedroje bazilikoje yra 9 rūsiai. Rūsiuose (kriptose) ar šventoriuje yra palaidota daug žymių mūsų krašto žmonių: vyskupai Motiejus Valančius, Mečislovas Paliulionis, Gasparas Cirtautas, kunigai rašytojai Maironis, Adomas Jakštas, šv. Sosto atstovas Lietuvoje Luidžis Faidutis.