Piligrimai ir turistai - apgavikų ir plėšikų taikinyje
Darius Liutikas
Grįžtant namo iš Jeruzalės Italijoje banditų apiplėštas buvo žinomiausias Lietuvos piligrimas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir jo palydovai. Siekdamas išvengti dar vieno apiplėšimo, pavojingame kelyje Našlaitėlis pasamdė kitus buvusius plėšikus ir jų draugus ir taip įveikė likusią kelionės atkarpą Italijoje.
Praėjus daugiau kaip 400 metų po Radvilos Našlaitėlio kelionės ir šiandien svečiose šalyse dažnai sutinkame ne tik geranoriškai nusiteikusius vietinius, bet ir įvairius sukčius ir plėšikus. Dažniausiai pasitaikanti nelaimė – pinigų praradimas, tačiau kartais piligrimams tenka patirti ir didesnių nemalonumų.
Kadangi tenka keliauti po įvairias šventas vietas ar dalyvauti konferencijose religinio turizmo tematika įvairiose šalyse, tai remdamasis asmenine patirtimi ir kitų piligrimų pasakojimais, noriu aprašyti kelias dažnas situacijas kuriose keliautojai gali būti apgauti ar apiplėšti, taip pat pateikti keletą patarimų kaip tokių situacijų išvengti.
Kaip minėta, dažniausiai pasitaikanti ir kelionę sugadinanti situacija užsienyje – pinigų, daiktų ar dokumentų praradimas. Tai sudaro 99 atvejus iš šimto turistų patiriamų nelaimių. Įvairūs plėšikai pinigus gali atimti tiesiogiai ar išvilioti pasitelkiant apgavystes ar manipuliacijas.
Kišenių apkraustymas. Štai Roma ar kiti didmiesčiai nuo seno garsėja kišenvagiais. Ypač budriam reikia būti lipant į metro, tramvajų ar autobusą, iš jų išlipant, taip pat įvairiuose susigrūdimuose ir miniose. Dažnas atvejis Romoje, kuomet romų tautybės atstovai, sudaro dirbtines spūstis, kurias lydi šauksmai ar klyksmai (siekiant nukreipti dėmesį) ir per kurias prasibrovus piniginės, esančios netgi priekinėje džinsų ar baltinių kišenėje gali ir neberasti.
Patarimai. Nelaikyti asmens dokumentų piniginėse, nes jeigu jos yra pavagiamos, tuomet dar reikia gaišti laiką ambasadoje ar konsuliniame skyriuje ir rūpintis grįžimu namo. Pinigus geriausia laikyti keliose skirtingose vietose, vidinėse kišenėse ar rankinės gilumoje.
Būnant grūstyse stengtis bent viena ranka kontroliuoti kišenę, kurioje yra pinigų ar rankinę. Taip pat patartina telefone turėti įsivedus savo banko telefono numerį, kuriuo gali tekti skambinti norint užblokuoti prarastą bankinę kortelę.
Permokėjimas už prekes ar paslaugas. Permokėti galima ne tik už taksi paslaugas, bet ir kavinėse, turguose, turistams skirtuose prekių pristatymuose įmonėse ar net parduotuvėse, kuomet susigundai skelbiamu išpardavimu.
Štai pavyzdžiui, kavinėse šalia turistų traukos objektų, meniu gali būti išskaidytas, kuomet atskirai tenka mokėti už mėsą, garnyrą ar padažą, o dar smulkiomis raidėmis meniu parašyta, kad yra 15 proc. aptarnavimo mokestis. Tad kaina nuo 15 litų už pietus gali šoktelti iki 50 litų. Azijos turguose reikia būtinai stengtis numušti kainą derantis.
Patarimai. Jei pirmą kartą esi kokioje šalyje, o meniu nėra labai aiškus, geriausia prieš valgant paprašyti aiškiai pasakyti, kiek kainuos pietūs ar vakarienė. Arba tiesiog paprašyti užrašyti galutinę patiekalo kainą.
Taksi vairuotojui pasakius, kad mieste lankaisi antrą ar trečią kartą, sumažėja tikimybė, kad jus veš ratais į pasirinktą viešbutį. Patartina nesusigundyti įvairių nepažįstamų pasiūlymais apsilankyti parduotuvėje ar įmonėje, kurioje vyksta „totalinis” išpardavimas.
Lankantis arabų šalyse ar kitose Azijos kraštuose turguje derėtis reikia ypač aktyviai. Kartais lietuviai džiaugiasi, kuomet prekės kainą sumažina perpus ar tris kartus, tačiau realiai pardavėjai kai kurias prekes (pavyzdžiui kašmyro šalikus Stambulo turguje) įvertina keturis ar penkis kartus brangiau, nei jų savikaina.
Pažintis su vietiniais. Ne visos pažintys yra atsitiktinės. Dažnai turistai užkalbinami norint išvilioti iš jų pinigus. Paprastas scenarijus, jūs svetimame mieste žiūrite į žemėlapį ir staiga šalia prie jūsų prieina vietinis padoriai apsirengęs vyrukas, kuris pasisiūlo padėti susiorientuoti, po to užmezga šneką.
Paaiškėja, kad jis čia atvykęs iš kito šalies miesto verslo reikalais ir šį vakarą kaip tik yra laisvas. Pasiūlo jums kartu pasivaikščioti, išgerti kavos ar alaus. Netgi pasako, kad žino labai gerą barą ar kavinę už kelių šimtų metrų. Toks baras dažniausiai būna netoli pagrindinės gatvės, netgi turintis kokią nors iškabą, tačiau realiai tai plėšikų landynė į kurią patekus vienokiais ar kitokiais būdais bus atimti jūsų pinigai ar daiktai.
Patarimai. Jei norite paklausti kelio ar turite kitų klausimų geriau klauskite žmogaus kurį pats išsirinkote, o ne kuris jums įkyriai siūlosi padėti. Jei einate į kavinę su nauju pažįstamu, geriau pats išsirinkite į kurią eiti, geriausiai tą, kur yra daugiau žmonių ir užkandžiauja kiti turistai. Nesigundykite su nauju pažįstamu iškart eiti žiūrėti išskirtinių ritualų, arbatos ceremonijų ar dalyvauti kažkokiose turistinėse atrakcijose. Tai gali būti pinklės išvilioti jūsų pinigus.
Ir dar keletas patarimų. Nekabinkite rankinių ant kėdžių atlošų kavinėse ar viešbučiuose, būkite atidūs, kuomet kalbina nepažįstamas žmogus, o jūsų rankinė yra padėta šalia. Geriausia esant tiek visuomeniniame transporte, tiek viešose erdvėse asmeninius daiktus laikyti taip, kad jie liestų jūsų kūną.
Lotynų Amerikoje ypač budrūs būkite naudodamiesi kolektyviniais taksi. Jei pakeliui į taksi priimami įtartini asmenys, tai gali būti suplanuotas apiplėšimas. Nepasakokite naujiems pažįstamiems kokiame viešbutyje apsistojote, o tuo labiau nenurodykite viešbučio kambario.
Patį viešbutį taip pat reikia rinktis apdairiai, patikrinti, ar jame nėra palikta svetimų daiktų (juose gali būti paslėpti narkotikai!).
Būkite budrūs, jei jus kalbina uniforma apsirengęs asmuo. Tai nebūtinai tikras pareigūnas, o apsimetėlis, norintis išreikalauti iš jūsų pinigų už vieną ar kitą sugalvotą pažeidimą.
Jau turbūt visiems žinoma, kad nereikia gundytis gatvėje keisti valiutą iš nepažįstamų žmonių. Geriausiu atveju jus apgaus pasiūlydami nerealų valiutos keitimo kursą ar atiduodami grąža vietos valiuta. Blogiausiu – gausite padirbtas ar nebegaliojančias kupiūras.
Daugelis keliautojų pataria nedemonstruoti užsienio šalyse brangių daiktų, nešiojamųjų kompiuterių, nes tai gali pritraukti vagis. Įsigijus kokį vertingesnį pirkinį būkite apdairūs, kuomet pardavėjas pasisiūlo jį supakuoti, o ypač kuomet pakuoja nusisukęs į jus nugara. Po tokio pakavimo, viešbutyje gali tekti nusivilti, pastebėjus, kad įpakavime visai kitas, menkavertis daiktas.
Niekada nereikia daryti to, kas tau atrodo nesaugu, vien tik tam, kad neatrodytum nemandagus. Ir svarbiausia - budriam reikia būti ne tik tuomet, kuomet vieną kartą tave apgauna, bet visuomet.
Jei mintyse manai, kad manęs tikrai jau niekas neapgaus (nes tai tik nutinka kitiems, tačiau ne man), o veide atsipalaidavimas ir įspūdžiams atvira turisto šypsena, tuomet reiktų saugotis dvigubai.
2013 m. rugsėjis
Nuoroda: http://gyvenimas.delfi.lt/laisvalaikis/piligrimai-ir-turistai-apgaviku-ir-plesiku-taikinyje.d?id=62191731#ixzz2e09by12K