Ten, kur kvietė  širdys… Įspūdžiai iš piligriminės kelionės po Lenkiją

2013 m. liepos pabaigoje Alytaus tikintieji, vadovaujami Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono Valdo Simanaičio bei organizatorės mokytojos Janinos  Balevičienės, išsiruošė į piligriminę kelionę po Lenkiją, norėdami  dalyvauti rekolekcijose,  aplankyti  žymias  šventoves, patobulėti dvasiškai, susipažinti su kaimyninės šalies praeitimi. Kelionės pradžioje Šv. Mišios buvo aukojamos Studenos šv. Mergelės Marijos Škaplierinės vardo bažnyčioje. Augustavo miškų ir ežerų apsupta, liaudies meistrų elnių ragais ir medžio drožiniais išpuošta bažnytėlė, ankstų rytą prisipildė lietuviškų maldų bei giesmių. Klebonas Valdas, aiškindamas šv. Rašto žodžius, akcentavo ir piligriminės kelionės esmę, jos tikslus. Įrengtu kryžiaus kelio taku, pasiekėme Šv. Mergelės Marijos koplytėlę. Pasimeldę, parymoję prie paminklo  popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, pastatyto ant ežero kranto, atsigaivinę gydomuoju vandeniu iš šulinėlio, vykome į Lomžą. Čia aplankėme išskirtinę Dievo Gailestingumo bažnyčią, kur 1991 m. birželio mėn. vyko pasaulinės jaunimo dienos ir popiežius  aukojo Šv. Mišias 200 000 susirinkusių maldininkų. Vietos kunigas supažindino  su  šventove ir jos istorija.  Vakare atvykome į pasaulinį piligrimų centą - Čenstachovą.

Skubėjome į  šventovę, į Dievo Motinos koplyčią, prie malonėmis garsėjančio paveikslo, prie kurio nuo seno traukia piligrimai  iš  viso pasaulio. Čia užrašėme ir palikome savo intencijas, prašymus ir padėkas. Meldėmės kartu su tūkstančiais tikinčiųjų, kurių akys buvo įsmeigtos į Šv. Mergelę Mariją, o lūpos bei širdys maldavo malonių. Šioje šventovėje laikas tarsi sustoja, nes po bažnyčios skliautais nuolat skamba vargonų muzika, nuostabios giesmės, maldos. Kas valandą  čia aukojamos net keliarios Šv. Mišios įvairiomis kalbomis. Kitą dieną  buvo aukojamos šv. Mišios mūsų gimtąja kalba. Vėl giesmės, maldos, rožinio kalbėjimas, kunigo pamąstymai bei pamokymai, kaip galime kiekvienas maldingiau priimti Dievą į savo kasdienį gyvenimą, kaip pastebėti Dievo gerumą, Jo vedimą kiekviename žingsnyje. Daug dvasinių malonių patyrėme apmąstydami kryžiaus kelią bei rožinio maldą. Visus sužavėjo vienuolyno lobynas, kur saugomos brangiausios visų laikų karalių, vyskupų dovanos stebuklingajam Dievo Motinos paveikslui. Riterių salėje, kur karaliaus Kazimiero laikais buvo seimo posėdžių vieta, kur karalius priimdavo savo garbingus svečius, dvelkia prabanga, didybe, garbinga senove. Čia daugybė paveikslų, portretų, veidrodžių, vėliavų. Nepaprastai sužavėjo milžiniškas paveikslas, nutapytas dailininko Antonio Tonskio, kuriame atvaizduota visa Lenkijos istorija.  Paveikslas tapytas devynerius metus, jame įamžinti  192 istorijos veikėjai.  

Paslaugių vairuotojų dėka aplankėme ir kitas šio miesto šventoves bei vienuolynus. Užlipome į varpinę pasigrožėti  šventuoju miestu iš aukštai. Trečios dienos ryte po Šv. Mišių, padėkoję Šv. Mergelei Marijai, jausdami dievišką palaimą ir ramybę, išvykome į Krokuvą. Pasimeldę Vavelio pilies Dievo Motinos katedroje bei Šv. Mergelės Marijos bazilikoje, pabuvojome ir kitose šventovėse. Apžiūrėjome paminklus: lenkų rašytojui-romantikui, artimai kilme ir kūryba susijusiam su Lietuva  - Adomui Mickevičiui, Žalgirio mūšiui atminti, miesto gynybinį įtvirtinimą-Krokuvos barbakaną, Rotušės bokštą. Pasivaikščioję po Turgaus aikštę, atvykome į Lagievnikus. Tai Dieviškojo Gailestingumo apaštalės Šv. Faustinos (tikroji pavardė Elena Kovalska) paskutinė gyvenimo ir amžino poilsio vieta. Visus sužavėjo naujoviška, didinga Dievo Gailestingumo bazilika.  

Iš tolo švietė  įspūdingas, neįprastos formos šios bažnyčios bokštas - laivo pavidalo statinys. Dievo Gailestingumo žinią Kristus perdavė žmonijai per Šv. Faustiną. Pagal vienuolės regėjimus dailininkas Eugeniuszas  Kazimirowskis nutapė Jėzaus Gailestingumo paveikslą, kuris po ilgų klajonių tik 2005 09 28 dieną buvo perkeltas į Jo šlovei bei gerbimui skirtą bažnyčią Vilniuje. Neišdildomus įspūdžius paliko jaunos vienuolės iš Baltarusijos pasakojimas apie svarbiausius šv. Faustinai apreikštus Išganytojo priesakus. Mūsų grupė, kaip ji pati sakė,  buvo jai gimtadienio ”dovana”. Visi pajutome gyvą šv. Faustinos skelbtą nuolankumą, apaštalavimo dvasią.  Galiausiai visi buvome panardinti begaliniame Dievo Gailestingume. Aplankėme greta esančio vienuolyno koplyčią, kur melsdavosi vienuolė, matėme jos kambarėlį, asmeninius daiktus. Ypač sujaudino prisilietimas prie Šv. Faustinos relikvijų ir jos amžino poilsio vieta. Lankydami šias vietas, buvome Dievo dvasios paliesti ir palaiminti. Pajutome, kad tikros vertybės yra labai paprastos, o prisilietimas prie jų nepalieka abejingo nė vieno -  keičia gyvenimo būdą. Šioje kelionėje praleistas laikas - šventas laikas, nes dalydamiesi patirtimi, įžvalgomis dvasiškai praturtėjome bei patobulėjome. Neveltui psalmėse teigiama, kad viena diena  praleista šventykloje yra daug vertingesnė nei tūkstantis dienų kitur.

Piligrimų vardu Janina Balevičienė ir Anelė Jackauskienė

2013 m. rugpjūtis