Piligriminė kelionė Lenkijoje. Piligrimų įspūdžiai.

Liepos mėnesio pradžioje bemaž iš visos Lietuvos susirinkę piligrimai, vadovaujami Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono Valdo Simanaičio ir organizatorės Janinos Balevičienės, lankė Lenkijos šventas bei įžymias vietas.

Kelionės maršrutas:

Vygrių kamaldulių vienuolynas, Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo barokinė dvibokštė bažnyčia, kur buvo aukojamos Šv. Mišios. Popiežiaus Jono Pauliaus II muziejus. Varpinė.

Lomžoje - Dievo Gailestingumo bažnyčia, pastatyta 1991 metais Šv. Tėvo atvykimo garbei.

Pasaulinis piligrimų centras - Čenstachava. Čia vėl Šv. Mišios lietuvių kalba. Individualios maldos, adoracija prie Švenčiausiojo  Sakramento,  dalyvavimas pamaldose kitomis kalbomis.  Savų intencijų išsakymas bei užrašymas prie stebuklingojo paveikslo Dievo Motinos koplyčioje.  Kryžiaus kelio apmąstymai. Paulinų vienuolyno apžiūra, riterių salė, lobynas, muziejai, varpinė.

Lagievnikai. Dievo Gailestingumo šventovė. Susitikimas su vienuole Marija Vianėja. Jausmingas, jaudinantis, šventumu ir Dievo meile apgaubtas  jos pasakojimas apie Viešpaties Gailestingumą bei Šv. Faustiną, kuris visus palietė, sugraudino. Šv. Mišios vienuolyno koplyčioje prie šventosios vienuolės relikvijų.

Krokuva. Išskirtinis lietuvės gidės pasakojimas Vavelio katedroje. Karalių bei kitų įžymių žmonių laidojimo požemiai, karališkoji pilis. Miesto senamiestis:  Šv. Marijos bazilika, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Turgaus aikštė. Paminklai: Adomui Mickevičiui, Žalgirio mūšiui atminti ir kt. objektai.

Veličkos druskų kasykla. Tai požeminė Europos įžymybė. Ir muziejus, ir sanatorija ir šventykla, viskas po žeme.

Tyniec benediktinų vienuolynas. Seniausias ir dabar tebeveikiantis vienuolynas. Jame gyvena 35 vienuoliai.   

Piligrimų įspūdžiai:

„Man ši piligriminė kelionė - tai tikėjimo kelionė, leidžianti pripildyti širdyje nuolat atsiveriančią tuštumą ir numaldyti Dievo ilgesį. Tai laikas sau ir Dievui, savitos rekolekcijos. Kelionėje pažinti šventieji ir piligriminės vietos tampa pavyzdžiu, kaip eiti tikėjimo, šventumo keliu ir siekti amžinų dalykų. Mane labiausiai įkvėpė Čenstachavos Dievo Motinos koplyčia ir ten vyravusi tikėjimo, pasitikėjimo Dievu atmosfera. Lenkų vienybė ir atsidavimas maldai, šlovinant Dievo Motiną, yra puikus pavyzdys  ne tik lietuvių, bet ,manau, ir kitų tautų krikščionims. Votomis išpuošta koplyčia kalbėjo apie šimtmečius besireiškiantį Dievo Motinos gailestingumą ir įvykusius  stebuklus. Buvau sužavėta modernios Gailestingumo šventovės Lagievnikuose  bei sesers Marijos Vianėjos pranešimo apie Dievo Gailestingumą ir Meilę kiekvienam iš mūsų. Klausydamasi jaučiau sustojus laiką .Atrodė, tarsi prieš mane stovėtų  tikra šventoji .Atgailos ašaros ir švaros pojūtis leido suprasti, jog niekas mūsų taip nenuskaistina, kaip besąlyginė Meilė Dievui ir dėmesys kiekvienam šalia esančiam. Stengsiuosi taip gyventi ir sieksiu būti tokia tobula, kokią mane nori matyti Dievas“. (Airida iš Mažeikių)

„Dienos, praleistos kelionėje, buvo kupinos mielų ir šiltų įspūdžių. Aplankėme nemažai didingų bažnyčių, vienuolynų. Susipažinome su Lenkijos vietovėmis, kurios alsuoja lietuviška dvasia. Sužavėjo Krokuva. Vavelio  požemiuose  pamatėme, kur palaidoti kunigaikščiai, prezidentai, kiti  žymūs asmenys. Aplankėme  įspūdingą paminklą, skirtą Žalgirio mūšiui atminti. Pabuvojome išskirtinėse Dievo Motinos šventovėse. Visoje kelionėje lydėjo draugiška ir šilta atmosfera“. (Erinija iš Alytaus)

„Kaip smagu uždaryti namų duris, palikti visus kasdienius savo rūpesčius bei problemas ir išvykti... Kelionė buvo nuostabi. Patirti įspūdžiai giliai ir ilgam pasiliks mano širdyje. Vadovas, klebonas Valdas, tikras šmaikštuolis, bet labai  geros, didelės širdies žmogus. O bažnyčios- viena už kitą didingesnės, gražesnės, turtingesnės... Ir ta galinga malda, tas širdį drebinantis, ašarą spaudžiantis, sielą virpinantis tikinčiųjų giedojimas, kuris į dangų kėlė visų pamaldžių žmonių lūkesčius ir dėkojimus... Vienos Šv. Mišios, antros, trečios, ketvirtos, o mes su Danute vis dar nepajėgėme išeiti iš šventovės. Kitas stebuklas - vienuolė. Tai besišypsantis saulės ir Dievo Meilės spindulėlis. Ir kas tik su ja netroško nusipaveiksluoti. Rodos, prisiglausi prie tokio žmogaus, ir pajusi gėrio dvelksmą, dangaus giedrą, meilę, šilumą, jaunystę. Dievo Meilei bei Gailestingumui nėra ribų. Išskirtinės šventovės, maldos, giesmės, sutikti žmonės, Šv. Mišios,  pati kelionės programa, skaitiniai, mintys apie draugystę, šventumą, viskas buvo organizatorės Janinos  iki smulkmenų  apgalvota, suderinta, sudiriguota. Viskas buvo nuostabu: Airida – Dievo balsas ir žmonių tarnas, vertėjos - tarpininkės tarp žemės ir dangaus, giesmininkės - angelai, nusileidę į žemę, keliautojai - drausmingi, draugiški ir susiklausę, vairuotojai - tylūs, kantrūs, profesionalai, autobusas didelis, erdvus ir patogus“. (Zina iš Mažeikių)

„Sužavėjo Čenstachavos šventovė. Įėjus tenai, laikas sustoja, palaima ir ramybė apgaubia ir nuramina. Meilė ir dėkingumas užlieja  širdį. Kaip gera vėl ir vėl čia apsilankyti. Tyniec vienuolynas sužavėjo savo ilgaamžiškumu. Lietuva dar tik krikštijosi, o čia jau stovėjo vienuolynas. Čia atvykęs supranti, kad yra vertybių, kurių laikas negali sunaikinti“. (Janė iš Alytaus)

„Džiaugiuosi šia turininga bei maldinga piligrimine kelione. Jos metu Dievulis man suteikė progą  pasitarnauti, išversti mielos vienuolės pasakojimą iš anglų į lietuvių kalbą. Dar kartą norėčiau aplankyti šias šventas vietas, kartu pasimelsti, padėkoti  Viešpačiui”. (Agnutė iš Kaišiadorių)

„Džiaugiuosi, kad ir aš galėjau pasitarnauti šioje kelionėje, išversti lenkiškus pasakojimus. O karščio išbandymai, kaip sakė vienuolė Marija Vianėja, liudija, kad ir danguje, ir žemėje  už mus kažkas karštai meldžiasi. Tikiu, kad ne vien pulkas šventųjų, į kuriuos mes kreipėmės, bet ir gerieji mūsų piligriminės kelionės draugai. Visų mūsų nuoširdžias maldas, užtariant šventiesiems, tikrai Dievulis išklausys ir maloningai palaimins, nes Viešpaties gailestingumas neišsivaizduojamas ir gailesčio lobynas neišsemiamas. Tad ir toliau aukime ir stiprinkime savo tikėjimą maldingų kelionių metu, nes Dievui  pašvęstas laikas niekada nebus praleistas veltui“. (Rimutė iš Alytaus)

„Ši piligrimystė  –  tai  tikėjimo, maldos, džiugesio ir nepakartojamų jausmų kelionė. Dalinomės šiluma, gerumu ir meile. Įveikėme sunkumus. Maldoje, giesmėje, Šv. Mišių aukoje atradome džiaugsmą ir bendrystę su Dievu. Daug šventų vietų aplankėme, pamatėme, sužinojome”. (Rima ir Nijolė iš Alytaus)

„Dėkoju visiems už  šiltą, nuoširdžią bendrystę, už ištvermę kelionės metu, meilę, gerumą, dvasingumą, bendras maldas, ir giesmes. Linkiu, kad šie kelionės įspūdžiai nepakartojamu stebuklu išliktų kiekvieno širdyje, kad vienintelis, tikras, nepranykstantis džiaugsmo šaltinis būtų Dievas ir Motina Marija”. (Janina iš Alytaus)