Įvykdyti projektai | Lietuvos piligrimų bendrija

BENEDIKTINŲ KELIAS LIETUVOJE

2014 m. Lietuvos piligrimų bendrija įgyvendino projektą „Benediktinų kelias Lietuvoje”. Jo metu sukurtas septynių dokumentinių laidų ciklas „ORA ET LABORA. Benediktinų kelias Lietuvoje“.

Laiduose gilinamasi, kas yra vienuolinis gyvenimas, apžvelgiamas Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, jo istorija, benediktinų gyvenimas ir atsikūrimas Lietuvoje, taip pat pristatoma jau tūkstantį metų sulaukusi Solemo benediktinų vienuolija, 1998 m. atkūrusi benediktinų vienuolyną Lietuvoje.

Ora et labora – malda ir darbas – tai pamatai, ant kurių kyla benediktinų dvasinis rūmas. Septynis kartus per dieną skambančios grigalinės giesmės į Palendrius pasiklausyti susirenka daug žmonių, kurie visada čia laukiami. Laiduose apžvelgiama ir benediktinų istorija, susijusi su šv. Brunonu, benediktinų vienuoliu, 1009 metais žuvusiu Lietuvos pasienyje, taip pat Vytautu Didžiuoju, kai Krokuvoje apsikrikštijęs kunigaikštis pasikvietė benediktinus į Lietuvą ir atidavė jų vienuolynui savo gimtuosius namus Senuosiuose Trakuose.

„Ora et labora“ laidų ciklas parodytas per LRT Kultūros kanalą 2015 m. sausio - vasario mėn. Su laidų įrašais galima susipažinti čia:

http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/O/2066/ora_et_labora

Laidų autorius Dalius Ramanauskas.

Laidų sukūrimą parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Dokumentinis filmas „Piligrimystės vietos Lietuvoje“

Lietuvos piligrimų bendrija pristato dokumentinį filmą „Piligrimystės vietos Lietuvoje“ (© Lietuvos piligrimų bendrija, 2012). Filmo scenarijaus autoriai: Darius Liutikas ir Dalius Ramanauskas. Filmą kūrė Dalius Ramanauskas.

Šiame filme apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos krikščioniškos piligrimystės vietos (Kryžių kalnas, Vilniaus arkikatedra, Vilniaus Aušros vartai, Šiluva, Trakai, Kauno šventovės, Vilniaus Kalvarijos, Keturnaujiena, Kryžiai), Jono Pauliaus II piligrimų kelias. Filmo įžangoje apžvelgiamos piligriminės kelionės į vietas, susijusias su Kristumi, Švč. Mergele Marija ir šventaisiais.

55 min. filmas išleistas DVD formatu. Įgarsinimas lietuvių k., subtitrai - lietuvių, anglų, lenkų ir italų kalbomis. DVD galima įsigyti čia:

- Vilniaus turizmo informaciniuose centruose;

- Katedros ir Katalikų pasaulio knygynuose Vilniuje, šv. Kazimiero knygyne Kaune;

- Interneto parduotuvėse patogupirkti.lt ir knygos.lt

Išleista D. Liutiko monografija „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“

Darius Liutikas. Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse. / Socialinių tyrimų institutas. -Vilnius: Lietuvos piligrimų bendrija. 2009.-240 p. Santrauka anglų k. ISBN 978-609-95111-0-8

Lietuvos piligrimų bendrija išleido dr. Dariaus Liutiko monografiją „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“. Monografijoje nagrinėjamas tradicinės religinės ir modernios sekuliarios piligrimystės ryšys su asmens vertybėmis ir jo tapatumu. Knygoje apibrėžiama piligriminės kelionės samprata, analizuojamas piligrimystės ir turizmo ryšys, nagrinėjamos pagrindinės piligrimų vertybės, kelionės motyvai, vertybės kelionės metu. Knygoje tiriami dabartiniai ir istoriniai kelionių geografiniai tikslai (šventos ir gerbiamos vietos, vertybiniu požiūriu artimi renginiai), jų formavimasis. Pristatomas piligriminių kelionių kultūrinis paveldas, nagrinėjama tautinio, kultūrinio ir sporto aistruolio tapatumo raiška kelionėse. Aptariama vertybinių kelionių asmeninė, socialinė ir ekonominė reikšmė, piligriminių kelionių perspektyvos.

2009 m. gruodžio 20 d. Vilniaus šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos namuose (Vilnius, Kalvarijų g. 329) įvyko knygos pristatymas. Renginyje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Socialinių tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Anelė Vosyliūtė. IV-XII amžiaus armėnų liaudies giesmes ir dainas atliko Justina Arutiunian ir grupė.

2010 m. kovo 31 d., trečiadienį, knygos pristatymas įvyko Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (Aleksoto g. 3, Kaunas). Renginyje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Anelė Vosyliūtė. Keletą giesmių atliko dainų autorius ir atlikėjas Algis Lipskas.

Knyga „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“ visų pirma skiriama Lietuvos piligrimams, taip pat įvairių sričių mokslininkams, tyrinėjantiems keliones (sociologams, istorikams, antropologams, religijotyrininkams, geografams ir kt.), taip pat turizmo politikos kūrėjams ir turizmo industrijos atstovams. Knyga tampa ypač aktuali siekiant sėkmingai įgyvendinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą, kurios vienas iš svarbiausių tikslų – Lietuvos religinės piligrimystės vietose padidinti vietos ir užsienio piligrimų ir turistų skaičių. Norint pasiekti šį tikslą, tiesiog būtina žinoti religinių piligrimų kelionės motyvus, jų elgesį ir tapatumo išraiškas kelionės metu.

Išleistas unikalus keturių kompaktinių plokštelių albumas – Vilniaus Verkių Kalvarijų maldos ir giesmės

Lietuvos piligrimų bendrija išleido unikalų keturių kompaktinių plokštelių albumą – Vilniaus Verkių Kalvarijų maldos ir giesmės. Albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, giesmes atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos Senųjų giesmių ansamblis (vadovė J. Bukantaitė).

Kalvarĳos kelio ir jo stočių apmąstymas yra sena Katalikų Bažnyčios tradicĳa, paplitusi visame pasaulyje. Nuo seno yra garsios kai kuriose vietovėse pastatytos koplyčios, kurias jungia kryžiaus kelio atkarpa, nužymėta tikinčiųjų maldomis, dėkojimais ir prašymais. Vilniečiams ir piligrimams iš kitur yra ypač brangios Vilniaus Kalvarĳos su 35 koplyčiomis, pastatytomis vaizdingoje Verkių vietovėje.

1661 m. Vilniaus vyskupas J. Belozaras išsivadavimui iš rusų okupacijos atminti pavedė kapitulai nedelsiant pasirūpinti kalvarijos steigimu ir pakvietė iš Liublino dominikonus, kurie pastatė pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias Vilniaus Verkių apylinkėse. Pirmoji medinė bažnyčia bei 35 koplyčios pastatytos iki 1669 m., tačiau kalvarijos pradėtos lankyti ir anksčiau. Vilniaus kalvarijų bažnyčios, 35-ių stočių Kryžiaus kelio bei Sopulingosios Dievo Motinos takelių atidarymas įvyko 1669 m. per Sekmines. Kalvarijų steigimo darbus baigęs Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega jas pavadino Vilniaus Verkių kalvarijomis, siekdamas atskirti nuo kalvarijų, esančių Žemaitijoje.

1850 m. dominikonų vienuolynas caro valdžios įsakymu buvo uždarytas, vienuoliai persikėlė į Trakus, o bažnyčia tapo parapine, bet Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelias tapo visos Lietuvos, ypač Vilniaus krašto lietuvių, gudų ir lenkų piligrimų lankymo vieta. Iš carinės Rusijos atgavus laisvę, visi, kas tik galėjo, keliaudavo į Vilniaus Verkių kalvarijas. Eidavo ir važiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos.

1941 m. bolševikai uždraudė lankyti Vilniaus Verkių kalvarijų kryžiaus kelią. Ši vieta panaudota priešlėktuvinei gynybai. 1962 m. sovietų valdžia beveik visas Kryžiaus kelio koplyčias išsprogdino (liko tik 4 šalia bažnyčios esančios koplyčios), o 1963 m. – galutinai sugriovė. Kiek anksčiau buvo nugriauta ir prie Žaliojo tilto stovėjusi koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus figūra, ilgą laiką rodžiusi piligrimams kelią į Vilniaus Verkių kalvarijas. Tačiau sovietinė valdžia neįstengė sulaikyti maldininkų, kurie akmenėliais pažymėjo buvusių koplytėlių vietas ir melsdamiesi bei pasitikėdami Dievo gailestingumu ir pagalba, būreliais bei pavieniui ėjo kryžiaus kelią.Atgavus nepriklausomybę, 1990 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebono kun. Juliaus Baltušio iniciatyva buvo pradėti Vilniaus Verkių Kalvarĳų koplyčių atstatymo darbai. Vėliau šiuos darbus tęsė kun. Raimundas Varaneckas ir kun. Kęstutis Latoža. 2002 m. gegužės 19-ąją, Sekminių dieną, lygiai po 40 metų, kardinolas A. J. Bačkis pašventino atstatytas kalvarijų Kryžiaus kelio stotis.

Kryžiaus kelių giesmių giedojimo tradicĳa yra sena, perduodama iš kartos į kartą. Piligrimai giesmes rašydavo rankraščiuose, spausdino mašinėlėmis. Kaip teigė Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, išleistas albumas svarbus ne tik Kryžiaus kelių tradicijų puoselėjimui, bet ir graži dovana visiems Vilniaus Verkių kalvarijas lankantiems piligrimams. Kompaktinėse plokštelėse įrašytos maldos ir giesmės ne tik lydės piligrimų, einančių Jėzaus Kristaus Kryžiaus keliu, žingsnius, bet ir padės išreikšti padėką ir maldas Dievo gailestingumui, prašyti palaimos mūsų kraštui ir visam pasauliui.

Albumo pristatymas įvyko 2010 m. gegužės 14 dieną, penktadienį, Vilniaus Verkių kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Pristatyme dalyvavo albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas kun. Virginijus Česnulevičius, Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas. Kryžiaus kelio giesmes giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos Senųjų giesmių ansamblio choristai.