Šventasis Jonas Nepomukas (ček. Jan Nepomucký) gimė 1340 m. Pomuke (Čekija), dabartinis Nepomukas, netoli Pilzeno – mirė 1393 m. kovo 20 d. – šventasis, Čekijos globėjas. 1729 m. kovo 19 d. jį kanonizavo popiežius Benediktas XII. Turėjo kanonų teisės daktaro laipsnį. Dirbo Prahos arkivyskupijoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad už nepaklusnumą Nepomukas karaliaus įsakymu buvo numestas nuo arkinio Karolio tilto Prahoje į Vltavos upę. Dėl to šventasis tapo tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių. Naujesniais duomenimis, Nepomukas nužudytas dėl to, kad bažnyčios reikaluose gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių Vaclovą IV. Žečpospolitoje Nepomuko kultas ėmė plisti XVIII a. pirmojoje pusėje, greitai tapo vienu populiariausių Lietuvos šventųjų, kartais tapatintas net su šv. Jonu Krikštytoju.

Šv. Jonas Nepomukas, kankinys

Kovo 20 d. minime šv. Joną Nepomuką (Jan Hasyl z Pomuku; 1340 – 1393), kankinį. 1380 m. jis buvo įšvęstas kunigu, studijavo kanonų teisę Prahoje, vėliau Paduvoje, kur gavo „doctor decretorum“ laipsnį. Dar anksčiau jis tarnavo Prahos arkivyskupo kanceliarijoje notaru, o nuo 1377 m. – kancleriu. Popiežiaus dekretu jam 1380 m. buvo pavesta Prahos šv. Galiaus parapija, skirta aptarnauti Prahos vokiečiams katalikams. Tapęs arkivyskupo Jono Jenšteino generaliniu vikaru, Jonas 1389 m. persikėlė iš parapijos į Saazo arkidiakoniją. Kilus ginčui tarp arkivyskupo ir karaliaus Vaclovo IV, kuris užsispyrė Kladruby abatiją padaryti vyskupija ir į ten įstatyti savo favoritą V. Kraliką, Jonas karaliaus planui pasipriešino ir gynė arkivyskupo jurisdikciją. Už tai jis buvo suimtas ir po kankinimų bei tardymo 1393 m. kovo 19 ar 20-osios naktį nustumtas nuo Karolio tilto į Vltavos (Moldovos) upę. Šitokias mirties priežastis savo skunde popiežiui Bonifacui IX 1393 m. pateikia arkivyskupas Jenšteinas. Tas skundas surastas tik 1752 m., t.y. jau po Jono kanonizacijos. Tačiau paprastai sakoma, kad Jonas žuvęs todėl, kad nenorėjo išduoti išpažinties paslapties, kai Vaclovas pareikalavęs jį pasakyti karalienės meilužio pavardę, kurią ji esą išpažinusi Jonui. Kai 1693 m. Jono garbei ant tilto, nuo kurio jis buvo nustumtas, buvo pastatytas paminklas, jis pradėtas laikyti tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių, taip pat neteisingai kaltinamų asmenų užtarėju. Lietuvoje Jono kultą išplatino jėzuitai. Jis liaudies vadinamas Joneliu, yra didžiai gerbiamas. Liaudies mene Nepomukas visur vaizduojamas kunigo rūbais, su kamža, stula ir birete, knyga ar kryžiumi rankose; taip pat – nimbu virš galvos su penkiomis žvaigždutėmis, palmės šakele rankoje.

Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Nepomukas
http://en.wikipedia.org/wiki/John_of_Nepomuk
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-20-sv-jonas-nepomukas-kankinys/7274