Šventasis Florijonas (lot. Florianus) buvo romėnų karys (kituose šaltiniuose teigiama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas), atsivertęs į krikščionybę ir už tai nukankintas apie 304-uosius metus Šv. Florijonas garsėjo stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą. Mirė ne savo mirtimi - buvo kankinamas, pririštas prie girnapustės ir įmestas į Ennso upę Austrijoje. Šv. Florijonas laikomas gelbėtoju nuo gaisrų bei Austrijos globėju.

Lietuvoje šis šventasis dar vadinamas Flioreliu, Fliureliu, Flurijonu. Jo atvaizdai labai populiarūs lietuvių liaudies skulptūroje. Šis siužetas ypač dažnas Žemaitijoje. Šv. Florijono statulėlės statomos aukštai, dažniausiai ant stulpo miestelio centre. Žmonės tiki, kad jis saugo nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Šis šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą. Šv. Florijonas rankoje laiko vėliavą su kryžiumi, ant galvos yra užsidėjęs šalmą. Dažnai greta jo skulptūros būna ir namelis, tačiau kartais šventasis pavaizduotas tik su kibiru vandens. Šv. Florijono šventė – gegužės 4 d. Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki Antrojo Pasaulinio karo, o atkūrus Nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.

Šaltiniai:

http://day.lt/sventes/straipsniai/florijonas
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-05-04-sv-florijonas/7225