Šventasis Florijonas (lot. Florianus) buvo romėnų karys (kituose šaltiniuose teigiama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas), atsivertęs į krikščionybę ir už tai nukankintas apie 304-uosius metus Šv. Florijonas garsėjo stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą. Mirė ne savo mirtimi - buvo kankinamas, pririštas prie girnapustės ir įmestas į Ennso upę Austrijoje. Šv. Florijonas laikomas gelbėtoju nuo gaisrų bei Austrijos globėju.

Lietuvoje šis šventasis dar vadinamas Flioreliu, Fliureliu, Flurijonu. Jo atvaizdai labai populiarūs lietuvių liaudies skulptūroje. Šis siužetas ypač dažnas Žemaitijoje. Šv. Florijono statulėlės statomos aukštai, dažniausiai ant stulpo miestelio centre. Žmonės tiki, kad jis saugo nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Šis šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą. Šv. Florijonas rankoje laiko vėliavą su kryžiumi, ant galvos yra užsidėjęs šalmą. Dažnai greta jo skulptūros būna ir namelis, tačiau kartais šventasis pavaizduotas tik su kibiru vandens. Šv. Florijono šventė – gegužės 4 d. Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki Antrojo Pasaulinio karo, o atkūrus Nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.

 Raguva

Herbas. Raudoname lauke auksinis šv. Florijonas, kairėje rankoje laikantis vėlevėlę su raudonu lygių galų kryželiu, dešinėje – kibirą, iš kurio pila sidabrinį vandenį.

Raguvos miestelis – Panevėžio r. sav. seniūnijos centras, įsikūręs abipus Nevėžio upės. Pirmą kartą Raguvos dvaras paminėtas 1501 m., miestelis – 1586 m., XVIII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas. Ypač garsėjo Raguvos prekymečiai, į kuriuos pirkliai atvykdavo net iš Rygos. Tankiai užstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė. Siekiant jį apsaugoti nuo gaisrų, centrinėje miestelio dalyje ant mūrinės kolonos, išlikusios nuo XIX a., buvo iškelta šv. Florijono skulptūra. Tikėta, kad šventasis apsaugos gyventojus nuo gaisrų. Pamažu šv. Florijonas (šventė – gegužės 4 d.) tapo neatsiejama miestelio istorijos dalimi, jo simboliu, kuris ir buvo perkeltas į šiuolaikinę heraldiką. Raguvos herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2001 m. liepos 4 d. (VŽ, 2001, nr. 60-2145). Herbo autorius, dailininkas Juozas Galkus.

Šaltiniai:

http://day.lt/sventes/straipsniai/florijonas
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-05-04-sv-florijonas/7225