Armėnija. Istorija ir krikščionybė.
Pažintinė –piligriminė kelionė
Gegužės 13-20 d. 2013 m.
Armėnija – tai pirmoji krikščioniška tauta, kuri iki šių dienų išlaikė ne tik religinį, bet ir kultūrinį savo identitetą. Tai Rytai ir Vakarai, tradicijų laikymasis ir veržimasis į priekį. Yra toks posakis: „Jei yra rojus žemėje, tai jis turėtų būti tik Diližane... pasaulyje yra nedaug vietų, kur senovinė architektūra taip harmoningai susilietų su gamta, kaip Armėnijoje.
Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas. Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. Įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams. Armėnija ir kalnų šalis - 90 % jos yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Aukščiausia viršūnė yra užgesęs ugnikalnis Aragacas (4090 m), esantis 70 km į šiaurę nuo Jerevano.
Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40-60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių Susikūrė apie I a. Jos įkūrėju laikomi apaštalai Tadas Judas ir Baltramiejus. Armėnų apaštališkai bažnyčiai vadovauja vyskupas vadinamas katolikosu. Pagrindinis šios bažnyčios centras Etčmiadzinas. Apeigos bažnyčioje vykdomos tik armėnų kalba. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 % Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos. Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.
Kelionės maršrutas: Jerevanas - Paradžanovo muziejus – Chor Virap - Noravank - Ečmiadzinas - Zvartnoc - Sevano ežeras – Diližanas – Agarcinas - Achpat – Sanain – Garni - Gechardo vienuolynas - Jerevanas
1 DIENA Skrydis Vilnius – Europos miestas - Jerevanas. Atvykstame į viešbutį ir apsigyvename. Laisvas laikas. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
2 DIENA Pusryčiai. Jerevanas. Apžvalginė ekskursija po miestą: parlamento pastatas, monumentas „Motina Armėnija“, operos skveras, kultūrinis – architektūrinis kompleksas – „Kaskados“, Jerevano širdis – Respublikos aikštė, Šv. Grigorijaus Lusavoričio soboras, geležinkelio stoties pastatas, paminklas „Sasuncjos Davidui“. Aplankysime unikalią senųjų rankraščių saugyklą - Matenadarano istorinį muziejų (Senųjų rankraščių institute), kurio fonduose yra virš 100 tūkstančių senovinių dokumentų, apie 2000 rankraščių arabų, persų, ir kt. kalbomis. Paradžanovo muziejus ir Cicernakaberdas – Armenijos genicido 1915m muziejus. Vakare tradicinė armėnų vakarienė su folklorine programa. Nakvynė viešbutyje.
3 DIENA Pusryčiai. Išvyka į Ararato slėnį, mūsų laukia vienos iš labiausiai garbinamų Armėnų Bažnyčios šventovių Chor Vipar vienuolynas (VIIa), reiškia “gilus šaltinis”, kuriame ilgą laiką buvo įkalintas pirmasis Armėnijos patriarchas šventasis Grigorijus Švietėjas. Vienuolynas įsikūręs netoli Turkijos sienos, būtent iš čia atsiveria nuostabiausi vaizdai į Araratą. Vienuolynas įsikūręs prie Arakso upės Ararato kalno snieguotos viršūnės papėdėje. Toliau keliaujame į Noravank vienuolyną (XIII-XIVa), kuris tapo Sjuniko vyskupo rezidencija. Vėliau vienuolynas tapo vienu svarbiausių Armėnijos kultūros ir mokslo centru, kai čia Gladzorai įkūrė universitetą ir biblioteką. Vakare grįžtame į Jerevaną. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
4 DIENA Pusryčiai. Išvykstame į pagrindinį Armėnų Bažnyčios miestą – Ečmiadziną (IVa) , kuris įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą. Čia rasime seniausią Armėnijoje Katedrą. Čia įsikūrusi oficiali Armėnų bažnyčios – Katolokoso rezidencija, unikalus Armėnų Bažnyčios muziejų ir lobynas. Čia saugoma Šventoji Ietis – kuria buvo nudurtas Kristus (Gegardo Ietis) ir daugybė kitų krikščioniškų vertybių. Šv Ripsime šventykla – klasikinės armėnų architektūros šedevras. Šv. Gajane šventykla Pakeliui keliaudami sustojame prie didingos, vienos žinomiausių Armėnijos bažnyčių Zvartnoc katedros (VIIa.). Grįžimas į Jerevaną. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
5 DIENA Pusryčiai. Išvyka prie Sevano ežero, vieno gražiausių ir didžiausių kalnų ežerų pasaulyje (1900m virš jūros lygio). Ežero plotas 1200 m2, o jo vanduo švarus ir skaidrus. Apžiūrėsime Sevano vienuolyną pusiasalyje (IX a.). Pietūs vietiniame restorane ant ežero kranto, kur bus pateiktos ežero gėrybės. Saldus ir skaidrus Sevano vanduo padaro žuvį nepaprastai skanią. Papietavę keliausime prie Diližano. Palikus Sevaną ir pravažiavus 2 km. tunelį, papulsime į neprieinamus Diližano kurorto miškus. Diližanas - garsus kurortas, žinomas dėl jo gydomojo oro, turtingo ozono ir prisodrinto pušynų aromato. Diližane aplankysime etnografinę gatvelę. Netoli nuo miesto, kalnuose, tarp tankių miškų, yra pasislėpęs įspūdingas Agarcin vienuolynas (XII a.). Pakeliui pagal galimybes aplankome Naratūzų kapines. Grįžimas į Jerevaną. Vakarienė. Nakvynė Jerevane.
6 DIENA Pusryčiai. Išvykstame į Armėnijos šiaurę. Kelias eina per alpiškus užgesusio keturių viršūnių ugnikalnio pievas. Pravažiavus Spitako perėją, prasidės tolygus nukopimas į stepių zoną, dar pusę valandos kelio ir prasideda sausi Armėnijos subtropikai, apaugę vešliais miškais. Apžiurėsime Sanain ir Achpat vienuolynų kompleksus, abu vienuolynai įkurti X amžiuje, yra apsupti miškų dominuojančiame aukštyje. Vienuolynai Sanain ir Achpat globojami UNESCO, įtraukti į pasaulinės kultūros paveldo paminklų sąrašą. Aplankysime armėniškų patiekalų turgų „Šuka“, suvenyrų turgų - "Vernisaž". Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
7 DIENA Pusryčiai. Ekskursija prie pagoniškos šventyklos Garni (Ia.), vienintelė visame regione iki mūsų dienų likusi helenistinė šventovė. Ji stovi ant vaizdingo tarpeklio krašto. Netoli jo įsikūrė žymus uolose esantis Gechardo vienuolynas (IVa.), kurį sudaro didelė ant žemės paviršiaus stovinti bažnyčia ir trys uolose iškastos cerkvės. Apylinkėse šimtai natūralių ir dirbtinių uolų. Gecharde daugelį metų buvo saugoma Šventa Ietis, kuria buvo persmeigtas Kristaus kūnas ant kryžiaus (Gechard ietis). Šiuo metu Šventa Ietis saugoma Ečmiadzino muziejuje. Pakeliui į Jerevaną galima aplankyti Noy vyno fabriką ir paragauti armėniškų vynų. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
8 DIENA Pusryčiai. Laisvas laikas. Išvykstame į orouostą. Skrydis Jerevanas – Europos miestas - Vilnius.
Kelionės kaina: 2500 Lt + skrydis nuo 1300 Lt (grupėms nuo 15 asm)
Kelionės kaina: 2800 Lt + skrydis nuo 1300 Lt ( grupėms nuo 10 asm)
Į kainą įskaičiuota:
- Visi pervežimai patogiu mikroautobusu Armėnijoje pagal programą;
- 7 nakvynės viešbutyje arba privačiuose apartamentuose Jerevane su pusryčiais ir vakarienėmis;
- Pietūs ekskursijų metu;
- Įėjimo bilietai į mokamus objektus pagal programą;
- Sveikatos draudimas kelionės metu,
- Grupės vadovo - gido paslaugos,
- Ekskursinė programa.
Į kelionės kainą neįskaičiuota:
- Armėnijos viza 320 Lt (viza padaroma per 10 dienų)
- Asmeninės išlaidos;
Pastabos: Kelionei reikalingas pasas, kurio galiojimas ne trumpesnis kaip 6 mėn. skaičiuojant nuo kelionės pabaigos. Objektų lankymo tvarka gali keistis.
“Quo vadis LT”
Kelionių-renginių organizatorius
A. Jakšto 9-229, Vilnius ; Tel: 8 5 2314189; Mob: 8 65660504; 8 68531968 www.quovadislt.lt; el. paštas: info@quovadislt.lt