Apaštalas Simonas Petras (gr. Απόστολος Πέτρος, 1-64 m.) – apaštalas, Romos katalikų bažnyčios laikomas pirmuoju popiežiumi (32–67 m.). Pagal evangeliją tikrasis Petro vardas buvo Simonas, Jono sūnus; teigiama, kad jis buvęs žvejys iš Kafarnaumo Galilėjoje. Katalikai ir stačiatikiai laiko apaštalą Petrą šventuoju. Jam yra priskiriama dviejų laiškų, įtrauktų į Naujojo Testamento kanoną, autorystė. Apaštalas Petras minimas evangelijose ir Apaštalų darbuose.

Jėzaus Kristaus pašauktas, Simonas metė žvejybą ir tapo jo mokiniu. Pirmas pripažino Jėzų mesiju ir buvo jo pramintas Petru (graik. πετρος Petros „akmuo, uola“, aramėjiškai כיפא Kefas „uola, opolė“). Simbolinę vardo prasmę atskleidžia Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Katalikai tiki, kad šiais žodžiais Jėzus padarė apaštalą Petrą Bažnyčios galva - pirmuoju popiežiumi. Bet tokią interpretaciją protestantai ginčija teigdami, kad ji remiasi klaidingu vertimu.

Pagal evangelijas Jėzus Kristus nuspėjo, kad po jo arešto Petras tris kartus jį išduos. Kai Jėzus Kristus buvo pagautas, Petras bandė jį apginti puldamas kalaviju ir nukirsdamas sargybiniui ausį. Evangelijos pagal Joną 21 dalyje Jėzus Kristus vėl Petrui liepęs globoti savo bažnyčią: „Ganyk mano avis“. Po Šventosios Dvasios nužengimo Petras greičiausiai kurį laiką vadovavo bažnyčiai Jeruzalėje, taip pat skleidė krikščionybę Antiochijoje ir Romoje. Petras pirmą kartą užsiėmė pagonių krikštijimu.

Apie Petro veiklą Romoje yra labai mažai žinoma, Biblijoje nieko apie tai nerašoma, nėra ir kitų rašytinių šaltinių apie šį laikotarpį. Romoje, kapuose, kur turėjo būti Petro palaidojimo vieta, rasti keleto vyrų ir keleto dešimčių metų senumo moters kaulai.

Apokrifiniuose Petro darbuose teigiama, kad Nerono valdymo metu prasidėjus krikščionių persekiojimams Petras nusprendė pabėgti iš Romos. Kelyje jam pasirodė Jėzus Kristus. Petras paklausęs jo, kur jis einąs (lot. Quo vadis, Domine?). Jėzus Kristus jam atsakė: „Einu į miestą, kad mane antrą kartą nukryžiuotų“. Tada Petras grįžęs atgal. Įvykio vietoje dabar pastatyta bažnyčia. Bažnytinė tradicija skelbia, kad Petras mirė Romoje, Vatikano kalne, kankinio mirtimi ant kryžiaus. Nukryžiuotas, jo prašymu, galva žemyn, nes manė nesąs vertas mirti taip, kaip Kristus. Vėliau toje vietoje pastatyta bažnyčia, kurioje palaidotas jo kūnas. Dabar ten stovi Vatikano bazilika.

Lietuvių ikonografinėje medžiagoje Petras dažnai vaizduojamas pagyvenęs, žilstantis, su barzda, vienoje rankoje laikantis du raktus nuo Rojaus vartų, o kitoje - knygą (evangeliją). Šalia jo dar vaizduojama: žuvis, apsiaustas, gaidys, knyga, kepurė, gėlė ar ritinys.

Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Apa%C5%A1talas_Petras